Gyvas, inovatyvus ir šiuolaikiškas renginių ciklas „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera!“ apkeliavęs dešimt Lietuvos miestų finišavo Klaipėdoje. Vienas iš renginių ciklo tikslų buvo suteikti galimybę pažvelgti į profesinį mokymą kitaip ir išprovokuoti teigiamą visuomenės požiūrį į profesinio mokymo perspektyvas. Renginių dalyviai visoje Lietuvoje turėjo galimybę tiesiogiai susipažinti su profesinių mokyklų teikiamomis mokymo paslaugomis bei gyvai išbandyti profesijas, susipažinti su naujausiomis technologijomis naudojamomis praktiniame profesiniame mokyme, taip pat išgirsti specialistų įžvalgas bei patarimus apie situaciją darbo rinkoje bei aktyviai įsitraukti į aktyvią pramoginę veiklą.
Profesinis mokymas atgauna prestižą
Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune, Telšiuose, Utenoje, Ukmergėje, Klaipėdoje ir Jurbarke vykusiuose renginiuose nemažai dėmesio buvo skiriama situacijos darbo rinkoje pristatymui ir analizei, įžvalgoms apie profesinio mokymo vietą mūsų visuomenės sąmonėje bei jo perspektyvas. Renginiuose dalyviai dalijosi mintimis, jog profesinis mokymas yra galimybė suvokti ir patirti, ar pasirinkta kryptis yra ta, kurioje nori augti ir tobulėti, ir ar turimi gebėjimai tinkami pasirinktai sričiai. Šį renginių ciklą Lietuvoje aplankė daugiau kaip 3000 dalyvių.
Daugiau nuotraukų iš renginių: https://www.facebook.com/pg/renginiai.info/photos/?tab=album&album_id=10155730802338639
Viename iš renginių dalyvavęs švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas pripažino, jog anksčiau profesinis mokymas neturėjo prestižo, tačiau dabar pamažu situacija keičiasi.
„Kažkada mus gąsdino, kad profesinė mokykla yra kaip bausmė tuo atveju, jei nesimokysime. Bet dabar suprantu, kad profesinėse mokyklose mokosi tikrai ne blogiausi mokiniai, o besidomintys konkrečiomis profesijomis, imlūs įvairiomis naujovėmis“, – kalbėjo ministrės patarėjas. – Įgijus profesinių žinių, jas būtų galima gilinti aukštojoje mokykloje. Dėstytojai man neleis pameluoti, kad mokytis statybos inžinieriumi daug lengviau, kai jau esi pabaigęs profesinę mokyklą ir žinai, kaip užmaišyti skiedinį ir kaip atrodo plyta“, – tikino M. Ablačinskas.
Trūksta darbuotojų
Renginiuose dalyvavę verslininkai kalbėjo apie tai, kad šiandien Lietuvoje labiau trūksta ne tiek aukštąsias mokyklas pabaigusių teisininkų ar vadybininkų, kiek kvalifikuotų darbuotojų, turinčių konkrečios profesijos žinių. Darbuotojų atrankos agentūros „ManPower“ vadovė Božena Petukonė-Šabanienė pasakodama apie šių dienų rinkoje sunkiai užpildomas darbo vietas, profesijas skirstė į dvi dalis – aukštos kvalifikacijos specifinių žinių turinčius specialistus (gydytojus, programuotojus) ir patyrusius, atitinkamus mokslus baigusius bei reikiamus pažymėjimus turinčius transporto, gamybos ir aptarnavimo srities darbuotojus.
„Tarp labiausiai ieškomų Lietuvoje yra ir tie darbuotojai, kuriems nebūtinas universitetinis išsilavinimas, tačiau privalomos profesinės žinios, atveriančios galimybę pačiam rinktis darbovietę“, – pasakojo „ManPower“ vadovė.
Renginių ciklo tikslas keisti ir provokuoti teigiamą požiūrį į profesinio mokymo galimybes buvo pasiektas. Daug jaunų žmonių įvairiuose Lietuvos miestuose aplankė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA Infomobilį bei išbandė naująsias technologijas, kurios yra naudojamos praktiniame profesiniame mokyme, taip pat išgirdo įkvepiančių liudijimų apie profesinio mokymo naudą ir naujoves, konsultavosi ir drąsiai diskutavo. Renginiuose dalyvavę verslininkai pasakojo apie savo veiklos sritis, kuriose stokojama kvalifikuotų profesinio mokymo programas baigusių darbuotojų, nes iki šiol dirbę jau sulaukę pensinio amžiaus, o naujų specialistų rinkoje nėra. Dėl to šiandien paprastų, žemiškų profesijų darbuotojai gali būti kur kas paklausesni darbo rinkoje nei aukštąjį išsilavinimą turintys, tačiau darbo patirties nesukaupę aukštųjų mokyklų absolventai.
Projektą inicijavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Projektas „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ (Nr. 09.4.1-ESFA-V-713-01-0001) įgyvendinamas ir finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
