Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje kasmet dėl triukšmo sveikata sutrinka 1-1,6 milijonams gyventojų, daliai jų – negrįžtamai. Dėl trumpalaikio triukšmo pradeda skaudėti galvą, sunkiau užmiegama ar pablogėja atmintis, o nuolatinis triukšmas gali lemti netgi širdies ir kraujagyslių ligas, kraujospūdžio padidėjimą, atsiranda išeminės širdies ligos tikimybė. Nors kontroliuoti triukšmo, su kuriuo susiduriama darbo vietoje, lauke ar transporte, lygį dažniausiai nėra galimybės, ekspertai atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti nuolatinio triukšmo sukeliamų sveikatos problemų, galima apsaugoti bent jau savo namus.
Gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose susiduriama su trijų tipų triukšmu: oro, smūgio ir struktūriniu. Skirstymas priklauso nuo triukšmo šaltinio: oro triukšmas sklinda oru (balsai, buitinė garso, vaizdo technika, muzikos instrumentai); smūgio triukšmo šaltiniai yra dinaminiai poveikiai į grindis (žingsniai, baldų stumdymas, vibracija); struktūrinį triukšmą sukelia garso šaltiniai, sąveikaujantys su pastato konstrukcijomis (hidrauliniai vandentiekio sistemos smūgiai, liftai, sienos gręžimas).
„Oru sklindantis triukšmas sienomis, lubomis bei apylankinėmis konstrukcijomis pasiekia ir mūsų ausis, todėl puikiai girdime kaimyno gitaros garsus, juoką ar net normalaus garso pokalbį. Ypač nuo oru sklindančio triukšmo kenčia tų daugiabučių namų gyventojai, kuriuose tarpbutinės atitvaros įrengtos iš lengvų ar nedidelio svorio ir storio medžiagų – sako bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska.
Siekiant sumažinti orinį garsą tarp atskirų kambarių, vienas optimaliausių sprendimų yra pertvarų oro garso izoliavimas.“ Anot jo, labiausiai paplitusios ir lengvai įrengiamos – karkasinės pertvaros su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. Šioje konstrukcijoje „masė“ yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka spyruoklės vaidmenį. Pertvaros viduje susidariusią ertmę reikia užpildyti lengva, gerai garsą sugeriančia akmens vatos plokšte. Tam, kad būtų išvengiama smūginio triukšmo, specialistas pataria apsvarstyti galimybę įsirengti plūdriosios („plaukiojančios“) konstrukcijos grindis. Triukšmą sumažinti padės ir tarpinės iš kamštinio medžio, akmens vatos ar gumos.
„Apsisprendus izoliuoti būstą nuo triukšmo, svarbiausia nepadaryti klaidos ir pasirinkti tinkamas medžiagas. Jeigu montuosite lengvas pertvaras ir nenaudosite elastinių tarpinių, naudosite standžias jungtis prie gretimų konstrukcijų, rezultatu gali tekti ir nusivilti – pastebi A. Buska. – Vertėtų apgalvoti ir apie smulkesnius, tačiau ne mažiau svarbius statybinius sprendimus, pavyzdžiui, kištukinio lizdo užkamšymą nedegia ir biria akmens vata, ventiliacijos ortakių padengimą akmens vatos dembliais ar sienų apklijavimą kamštine danga.“
Tiems, kurie dar tik ieško naujo būsto ir nori išvengti remonto, A. Buska siūlo atkreipti dėmesį į namo garso izoliavimo kokybei aprašyti naudojamą penkių garso klasių sistemą: A, B, C, D ir E. Naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privalomi bent C garso klasės reikalavimai, o rekonstruojami ar remontuojami pastatai priskiriami žemiausiai E klasės kategorijai, tad, norint sumažinti triukšmo lygi, teks įdėti papildomų pastangų.
