Kambariuose besikaupianti drėgmė, šiluma ir ant virtuvės stalo paliekami maisto likučiai – puikios sąlygos veistis tarakonams. Į namus šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos angas, taip pat su pirktais padėvėtais baldais, aparatūra, pakuotėmis, ateiti iš kaimynų, pro nesandarias duris, net elektros lizdus. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologo Liutauro Grigaliūno, egzistuoja daugybė įdomių faktų apie šiuos ūsuotuosius kenkėjus.
„Iš viso pasaulyje yra apie 4000 rūšių tarakonų, iš jų maždaug 20 rūšių paprastai plinta gyventojų namuose. Lietuvoje dažniausiai sutinkami juodieji ir rudieji tarakonai. Pastaruoju metu šie kenkėjai itin aktyvūs, todėl prieš imantis naikinimo priemonių, verta atkreipti dėmesį į tarakonams būdingas savybes“, – pabrėžia biologas.
1. Tarakonai būtų geri sportininkai
Tarakonai greiti ir stiprūs – tai kelios iš savybių, reikalingų sėkmingam sportininkui.
„Vidutinis tarakono greitis yra 1,5 metro per sekundę – 2 m ūgio žmogus tokiu greičiu nubėgtų apie 100 metrų. Be to, nebe reikalo galioja mitas, kad tarakonai galėtų atlaikyti net branduolinį smūgį. Ūsuotųjų kūnas yra labai tvirtas, jie geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų – kai kurios tarakonų rūšys gyvavo dar prieš 300 mln. metų“, – pabrėžia L. Grigaliūnas.
2. Tarakonai – kanibalai
Ūsuotieji kenkėjai yra visaėdžiai. Esant geroms sąlygoms, jie rinksis angliavandenių ir baltymų kupiną maistą, tačiau neradę ką ėsti jie mis išmatomis, klijais, žmogaus odos atplaišomis, nagais ir net vienas kitu.
„Tarakonai siejami su nešvarumais, kadangi maisto dažniausiai ieško atliekų dėžėse, konteineriuose, augintinių išmatų dėžutėse ir kt. Kai šie vabzdžiai ima jausti maisto trūkumą, dažnai tampa kanibalais ir ima valgyti savo gentainius“, – pasakoja biologas.
3. Tarakonai gali išgyventi savaitę be galvos
Pasak mokslinių tyrimų, tarakonai gali gyventi maždaug vieną savaitę be galvos. Pasak kenkėjų kontrolės eksperto L. Grigaliūno, priežastis yra ta, kad tarakonų kūnuose yra mažos skylutės, per kurias jie įkvepia ir transportuoja orą.
„Sujunkite faktą, kad tarakonai gali ilgą laiką gyventi be maisto ir vandens, deguonį gauna per kūne esančias skylutes, ir turėsite vabzdį, kuris iki savaitės išgyvena be galvos“, – teigia L. Grigaliūnas.
4. Tarakonai mėgsta alų
Jei mėgstate alų ir namuose pastebėjote bėgiojančius tarakonus, tikėtina, kad daugiausiai jų buriuosis prie alaus butelių, tuščių skardinių.
„Tarakonai mėgsta alų ne dėl to, kad yra dažni vakarėlių dalyviai, bet juos traukia aluje esantys cukrūs ir apyniai. Dėl šios priežasties ūsuotieji vabzdžiai nevengia apsilankyti aludėse, alaus daryklose, kepyklose bei cukrainėse. Be to, ši problema labai aktuali kalbant apie taromatus, nes ne visi žmonės elgiasi atsakingai, t. y. į taromatą meta neišplautus butelius“, – pabrėžia ekspertas.
5. Tarakonai gali nekvėpuoti 40 min.
Šis faktas gana įspūdingas. Tyrimai parodė, kad tarakonai gali užlaikyti kvėpavimą iki 40 minučių ir gali išgyventi po vandeniu iki 30 minučių.
„Manoma, kad tarakono sugebėjimą ilgam laikui užimti kvėpavimą lemia jų kūne esantys vamzdeliai, per kuriuos jie išstumia vandenį ir gauna deguonį“, – apie tarakonų savybes pasakoja „Dezinfos“ ekspertas L. Grigaliūnas.
Tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Be to, tarakonų išmatos sukelia egzemą ir astmą.
Kristina Strakauskienė
UAB „Dezinfa“
Rinkodaros vadovė
