Artėjant velykinėms šventėms, turguose jau ne vienas prekeivis siūlo pataisų stalui papuošti. Šie jautrūs nykstantys augalai nuolat nukenčia nuo žmogaus rankos, o naujas pataisas išauga tik per 20-30 metų.
Aplinkos ministerija primena, kad šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Pataisai įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Pažeidusiems draudimą rauti pataisus ir prekiauti jais gresia administracinė atsakomybė. Už saugomų augalų neteisėtą rinkimą, paėmimą iš natūralios aplinkos numatyta iki 289 eurų bauda, o už augavietės sunaikinimą (raunant pataisus jų augavietė sunaikinama) – iki 144 eurų.
Po švenčių šiukšlių dėžėse atsidurs ir krūvelės kadagių, kurių prekeiviams nepavyks parduoti. Kol kas neuždrausta skinti jų šakučių, bet šį Lietuvos kiparisu vadinamą augalą reikėtų labiau branginti. Kadagiai yra naudingi nuo šaknų iki spyglių, jų sąžalynai – tikros gydyklos. Jie nepakantūs užterštai aplinkai ir pirmieji pasitraukia iš ten, kur užterštas oras. Todėl kadagių šakeles rinkti, skinti reikėtų tik kirtavietėse, pasitarus su miškininkais ir miško savininkais.
Neilgai trukus miškuose pražys ir pakalnutės. Aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama skinti paprastosios pakalnutės žiedynus bei lapus ir jais prekiauti, išskyrus jų rinkimą vaistinei žaliavai. Draudžiama skinti ir visų rūšių šilagėles bei vandens lelijas ir jomis prekiauti, taip pat rauti, kasti su šaknimis ar kitaip naikinti paprastąjį burbulį, miškinę leliją, lieknąją plukę, pavasarinę raktažolę, didžiažiedę rusmenę.
Visuomenės informavimo skyrius
