Lietuviai visada mėgo gerai, sočiai ir skaniai pavalgyti, deja, tokie valgymo įpročiai dažnai net labai greitai atsiliepia sveikatai. Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesistengiama sveikai maitintis, įvardijamas lėšų trūkumas – esą, sveikai maitintis yra per brangu ir per sudėtinga. Nebūtina vaikytis ant pakuočių užrašytų kodinių žodžių „natūralu“, „organiška“ ar „ekologiška“, kadangi subalansuoti mitybą galima ir pasirinkus paprastus, visiems puikiai pažįstamus produktus, kuriuos su malonumu valgys ir vaikai.
„Prie sveikos mitybos priprasti pačiam ir paskatinti savo vaiką gana nesunku. Neretai tėvai skundžiasi, kad atžala nevalgo daržovių, tačiau paaiškėja, kad suaugusieji patys vaikams nerodo pavyzdžio – daržoves valgo pietums darbe, kai vaikų šalia nėra. Pakramsnoti kartu daržovių, o vėliau – pripjaustyti jų į dėžutę ir supakuoti nešimuisi į darželį daugiau nei lengva, – pasakoja V. Kurpienė ir dalijasi savo pačios gyvenimišku pavyzdžiu. – Kai dukra buvo dar visai nedidelė, į darželį supakuodavau jai įvairių daržovių – morkų, agurkų. Džiugu buvo matyti, kad namo parsinešdavo tuščią dėžutę, tad ir toliau daržoves pjaustydavau lazdelėmis ir ruošdavau lauknešėlį. Kadangi dukra viską noriai suvalgydavo, porciją didinau. Kai ji vėl namo grįžo su visiškai tuščia dėžute, kilo įtarimas. Paklausus, kodėl ji jaučiasi tokia alkana, kad suvalgo tokią gausybę morkų, paaiškėjo, kad morkomis skanauja visa darželio grupė – pavyzdys užkrečia“.
Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimai rodo, kad lietuviai vis dar maitinasi per riebiai, jų mityba stokoja grūdinių kultūrų, o daržovių kasdien valgo tik 40 proc. žmonių, todėl mitybos specialistė noriai priėmė iššūkį atnaujinti „La Crepe“ meniu, papildant jį sveikais patiekalais: išskirti be cukraus, be laktozės, be rugių ir kviečių, veganiški ar vegetariški patiekalai, be to, prie kiekvieno sveikai subalansuoto patiekalo yra ir mitybos specialisto rekomendacijos apie patiekalo ir jo ingredientų naudą organizmui. „Visame pasaulyje restoranų versle netyla diskusijos – kalorijų žymėjimas lemia pasirinkimą ar ne. Manome, kad svarbiausia ne kalorijų kiekis, tačiau patiekalo, jo produktų maistingumas, vertė organizmui ir skonis. Juk vieni žmonės sportuoja, kiti meta svorį ar netoleruoja laktozės bei gliuteno, todėl geriausia dėmesį skirti patiekalų deriniams, kurie atitiktų restorano svečių poreikius“, – sako L. Nikonovaitė, UAB „Amber food“ rinkodaros vadovė.
„Įvairūs tam tikrų medžiagų netoleravimai ir apribojimai ypač susiaurina patiekalų pasirinkimą – reikia atidžiai rinktis produktus, ruošiant maistą namie, be to, iki šiol sudėtinga su vaikais pietauti kavinėse, kadangi trūksta informacijos apie patiekaluose esančius alergenus, pavyzdžiui, juk vien laktozės Lietuvoje netoleruoja kas trečias žmogus, – atkreipia dėmesį L. Nikonovaitė. – Kadangi visų svečių skoniai ir poreikiai skirtingi, nusprendėme „La Crepe“ valgiaraštyje palikti ir populiarumo sulaukusius senus, tačiau patobulintus patiekalus. Praktika rodo, kad toje pačioje šeimoje žmonės maitinasi skirtingai, tad jie natūraliai renkasi vietas, kur visi gali rasti mėgiamo maisto. Jei mama rūpinasi savo ir vaikų sveika mityba, tačiau tėtis vis dar labiau vertina bulvinius blynus, paskanintus šonine, atnaujintuose mūsų restoranuose visi jie ras sau tinkamų patiekalų. Be to, kas žino – galbūt valgydami visi kartu ir tėtį greičiau pervilios į sveikuolių pusę“, – šypsosi L. Nikonovaitė.
„Prekybos centrų pardavimai rodo, kad daržovių nuperkama daugiau, todėl logiška būtų manyti, kad lietuvių mitybos įpročiai gerėja. Deja, jie gerokai padaugina gyvūninės kilmės produktų ir daržovių suvartoja vis dar per mažai, – pastebi V. Kurpienė ir atkreipia dėmesį į kelias pagrindines tautiečių mitybos klaidas. – Suvartojame tikrai per daug mėsos ir pieno produktų, renkamės juos perdirbtus, kaip ir grūdinius produktus. Be to, pačius naudingiausius produktus apdorojame neteisingai, pavyzdžiui, perverdame daržoves: lietuviai ypač mėgsta viską virti ir pervirti, tačiau taip apdorotose daržovėse bei grūduose lieka akivaizdžiai mažiau naudingųjų medžiagų, o sotumo jausmas – trumpesnis.“
Anot jos, teisintis, kad sveikai maitintis trukdo didžiulės išlaidos mėgsta dažnas, tačiau nepasidomima alternatyvomis. „Patirtis rodo, kad tinkamai subalansavus savo mitybą, galima netgi sutaupyti – mano mokymuose 12 savaičių dalyvaujantys žmonės buvo ypač nustebę, kai pamatė, jog maistui skiriamas biudžetas susitraukė 10-50 proc. – sako V. Kurpienė. – Žinoma, visada galima rasti brangių produktų, tačiau visiškai be jokių problemų galima išsiversti ir su lietuvio stalui puikiai pažįstamais patiekalais“. Anot jos, produktų ir patiekalų pasirinkimas parduotuvėse ir kavinėse šiandien toks didelis, kad tikrai kiekvienas ras sau tinkamo maisto.
