Ar dauguma gyventojų prisijungs prie naujų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, nutiestų ES paramos lėšomis, labai priklauso ir nuo savivaldybių bei joms pavaldžių vandens tiekimo įmonių pastangų.
Vandentvarkos projektams Lietuvoje įgyvendinti ES 2000-2006 metų finansavimo laikotarpiu Europos Komisija skyrė 1,5 mlrd. litų. Visos šios lėšos, Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio teigimu, yra panaudotos. Tačiau pastaruoju metu kilo sambrūzdis, kad keli vandentvarkos projektai gali neatitikti nustatytų rodiklių pagal prie nutiestų naujų tinklų prisijungusių gyventojų skaičių, ir todėl neatmestina tikimybė, kad jiems skirtas ES paramos lėšas — iki 200 mln. litų — gali tekti grąžinti Europos Sąjungai.
„Šios lėšos dar nėra prarastos. Ir visomis pastangomis sieksime, kad taip nenutiktų“, – sako Inesis Kiškis. Jo žodžiais, problemų kyla todėl, kad prie nutiestų naujų tinklų ne visi gyventojai nori prisijungti, nes tam reikia pinigų. Juk vamzdžiai nutiesiami iki sklypo ribos, o už jų tiesimą iki namo žmonės turi sumokėti patys. Ne visi nori ar gali tai padaryti. Todėl aktyvesnės turėtų būti savivaldybės ir joms pavaldžios vandens tiekimo įmonės. Jeigu prie naujai nutiestų tinklų neprisijungs tiek žmonių, kiek numatyta pagal projektą, tokiu atveju iš tiesų gali tekti gražinti ES paramos lėšas. „Kai kurios savivaldybės, švelniai tariant, nepersistengia. Mano, kad jų darbas baigiasi sulig vamzdžių nutiesimu. O iš tikrųjų jos turėtų labai stengtis, raginti žmones, galiausiai padėti jiems prisijungti prie tinklų. Kai padeda, tai gyventojai mielai prisijungia“, – pažymi ES paramos administravimo departamento direktorius.
Tai patvirtina Šiaulių, Rietavo, Jurbarko, Plungės savivaldybių pavyzdžiai. Šiauliečiai pernai net buvo apdovanoti „Auksine krivūle“ už didžiausią pažangą gerinant žmonių gyvenimo kokybę vandentvarkos srityje. Ši savivaldybė prieš kelis metus savo lėšomis visiems individualių namų gyventojams, kur buvo planuojama tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus, padarė techninius projektus. Rezultatas – šiuos tinklus nutiesus prie jų prisijungė daugiau kaip 80 proc. gyventojų. Aktyvesnės turėtų būti ir vandens tiekimo įmonės. Jos galėtų pasiūlyti gyventojams kreditavimo sutartis, lengvatas, ieškoti kitokių išeičių.
Aplinkos ministerija savo ruožtu aktyviai derasi su Europos Komisija. Siūloma aiškiau apibrėžti kriterijus vertinant, ar pasiekti vandentvarkos projektų tikslai. Reikalaujama atsižvelgti į tai, kad tikslai buvo suformuoti gerokai anksčiau. Kai kur jų nepavyko pasiekti dėl objektyvių priežasčių – emigracijos, mažėjančio gyventojų skaičiaus, kitų veiksnių. „Europos Komisija pasirengusi daryti nuolaidų. Ypač jeigu matys, kad imtasi teisingų veiksmų, kad žmonės prisijungia prie tinklų , nors ir lėčiau, nei norėtųsi. Tačiau būtina, kad savo žodį tartų ir aktyvių veiksmų imtųsi savivaldybės“, — sako Inesis Kiškis.
Gyventojai gali tvarkyti nuotekas ir individualiai, tačiau tai reikia daryti laikantis nustatytų reikalavimų, turėti ne tik individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, bet ir nuotekų rezervuarus. Tokių rezervuarų, pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, 2010 m. Lietuvoje buvo, ministerijos duomenimis, apie 500 tūkstančių. Tačiau atlikta analizė parodė, kad tik 11 proc. nuotekų rezervuarų savininkų yra sudarę sutartis dėl nuotekų išvežimo ir sutvarkymo. „Kol vyksta vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūros plėtra, aplinkosaugininkai galbūt ne taip intensyviai kontroliuoja, kaip gyventojai tvarko nuotekas, tačiau ateityje tokia kontrolė tikrai bus dažnesnė ir intensyvesnė. Tad tie, kurie nuotekas išpila tiesiog ant žemės ar į vandens telkinius, turėtų laukti pareigūnų vizitų“, – sako Dalius Krinickas. Asmenims, netinkamai tvarkantiems savo nuotekas, gresia nuo 100 litų iki 5 tūkst. litų bauda. Už pakartotinę taršą — nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų.
Kokį nuotekų tvarkymo būdą pasirinkti, gyventojai sprendžia patys. Tačiau tiek ES reikalavimai, tiek praktiniai pavyzdžiai rodo, kad pigiausias ir aplinkai palankiausias būdas – nuotekas išleisti į centralizuotas sistemas, praneša Aplinkos ministerija.
Joniškio.info
