Lietuva, būdama viena iš mažiausiai gyventojų turinčių tautų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, tikrai ne kartą yra nuskambėjusi globaliu mastu. Sporto, politikos, kūrybos, technologijų ir daugelio kitų sričių pasiekimai verčia kelti nosį į viršų ir didžiuotis esant lietuviu. Vis dėlto, dažnai skaudžiausi faktai lieka pamiršti. Lietuva patenka į trejetuką valstybių, kuriose skendimų skaičius yra didžiausias Europoje. Artėjant vasarai, mokslo metams einant į pabaigą, kiekvienas turėtų susimąstyti, ar yra tinkamai pasiruošęs maudynių sezonui.
Maudynių sezonas kelia nerimą
Pasibaigus vasaros atostogoms, į mokyklos suolą nebesugrįžta visa klasė mokinių, o pagrindinė šios liūdnos statistikos priežastis, būtent, netinkamas elgesys vandenyje. Didžiausią nerimą kelia faktas, kad skendimai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis 5-14 metų amžiaus vaikų tarpe. Nemenka dalis šios atsakomybės tenka tinkamai vaikų priežiūrai prie vandens telkinių, tačiau taip pat derėtų įvertinti faktą, jog nepakankamas dėmesys yra skiriamas ir vaiko pasiruošimui maudynių sezonui. Lietuvoje skendimo mastas yra net keliolika kartų didesnis negu Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Olandijoje. Pastarosiose šalyse mokymas plaukti daugelyje mokyklų yra įtraukas į privalomojo ugdymo programą – rezultatas pats kalba už save. Kad Lietuvoje įsigaliotų panašūs standartai, plaukimo federacija ima atsakomybę į savas rankas ir organizuoja mokymosi plaukti programą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 2015“.
Mokymosi plaukti svarba
Ilona Zuozienė (Lietuvos sporto universiteto docentė, Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė)
„Apie mokymo plaukti svarbą galima kalbėti keliais aspektais. Plaukimas, tai sveika fizinio aktyvumo forma, mažai rizikinga traumų prasme ir turinti teigiamą poveikį vaikų fizinei ir socialinei raidai. Plaukimas yra viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje, daugelis žmonių plaukimo sporto šaką ir varžymosi elementą renkasi saviraiškai ir savirealizacijai. Pasaulinė sveikatos organizacija mokymą plaukti įvardija kaip išlikimo vandenyje įgūdį ir skendimų prevencijos vieną iš sąlygų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aukšto ekonominio lygio šalyse, kuriose veikia vaikų mokymo plaukti ir skendimų prevencijos struktūruota sistema, skendimų mastas yra gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tenka 6,627 nuskendimai, Latvijoje – 6,636. Tačiau Vokietijoje – 0,577, Nyderlanduose – 0,5; Didžiojoje Britanijoje – 0,409 nuskendimų atvejai. Mokėjimas plaukti svarbus įgūdis tam tikra prasme lemiantis žmogaus gyvenimo kokybę – mokantys plaukti geriau jaučiasi plaukiodami baidarėmis, atostogaudami prie vandens telkinių, lankydamiesi vandens parkuose ir pan. Kai kuriems žmonėms mokėjimas plaukti yra svarbus jų profesinėje veikloje.“
Ruoškis vasarai – baseine
Kaune esantis „Girstučio“ baseinas viso sezono metu priima visus vaikus, norinčius išmokti plaukti ir taip prisideda prie kraupios statistikos mažinimo. To siekiama ne tik suteikiant galimybę lankyti mūsų baseino organizuojamas mokymosi plaukti treniruotes, bet ir į pagalbą pasitelkiant jau minėtą, Lietuvos plaukimo federacijos koordinuojamą plaukimo programą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 2015“. Jos metu „Girstučio“ baseine net 127 vaikai išmoko ir vis dar mokosi plaukimo pagrindų, saugaus elgesio taisyklių. Neverta nusiminti ir tiems, kurie dar nesijaučia pasiruošę maudynių sezonui. „Girstučio“ baseino vyr. trenerė Gintarė ramina, kad pavasaris dar nėra vėlus metas pradėti mokintis plaukti ir suspėti iki vasaros įgyti esminius ir būtinus įgūdžius. Pati trenerė turėjo galimybę išmėginti LPF programos efektyvumą, prisidėdama prie jos įgyvendinimo.
Gintarė Grigonė („Girstučio“ baseino vyriausioji trenerė)
„Pastaruoju metu turėjau galimybę įvertinti pradinių klasių moksleivių plaukimo įgūdžius. Atlikusi tyrimą, pastebėjau keletą esminių ypatybių: daugiau nei 20% berniukų ir net 30% mergaičių anketinės apklausos metu save įvertino kaip nemokančius plaukti. Tie mokiniai, kurie nurodė, jog plaukti moka neadekvačiai įvertino savo įgūdžius, nes net 64% procentai nesugebėjo įveikti ilgesnio plaukimo nuotolio. Vis dėlto noriu ir pasidžiaugti ugdomojo eksperimento rezultatais, kurie rodo, jog per 18 –a plaukimo pamokų visi tiriamieji moksleiviai sėkmingai priprato prie vandens, išmoko panardinti galvą po vandeniu, atlikti iškvėpimo pratimus ir net 90% mokinių gebėjo nuplaukti 25 metrus nugara kojomis su pavieniais rankų judesiais.“
