-9.4 C
Joniškis
2026 / 01 / 24

Kodėl juokas – geriausias vaistas?

Ar jau skaitėte?

- Reklama -

Jau seniai žinoma, kad juokas yra fizinis reiškinys, susijęs su mūsų širdies veikla, protine būsena ir socialine padėtimi. Tačiau tik visai neseniai mokslininkai pradėjo aiškintis, kodėl mes juokiamės? Kodėl mes turime prasižioti ir leisti tuos keistus garsus? Kodėl juoktis yra smagu? Kaip ir kodėl tai veikia mūsų organizmą?

Medikai vieningai pripažinta, kad juokas padeda kovoti su ligomis ir stiprina sveikatą. JAV vaikų ligoninėse, žinomose savo niūria aplinka ir interjerais, vis madingiau tampa samdytis klounus, belinksminančius pacientus, juoko gydomųjų savybių tema rengiami seminarai, netgi leidžiamas periodinis žurnalas “Journal of Nursing Jocularity”.

Tyrimais nustatyta, kad po 10 minučių trunkanti juokinga komedija užtikrina jos žiūrovui 2 valandas ramaus ir kieto miego. Besijuokiančiųjų žmonių kraujyje suaktyvėja baltieji kūneliai, atsakingi už ląstelių su infekciniais virusais atpažinimą. Linksmi žmonės yra sveikesni, nes, kaip žinia, fizinę būklę apsprendžia ir sąmonės būsena.

Juokas atpalaiduoja organizmą ir yra svarbus ginklas kovoje su stresu – juokas lėtina širdies plakimą ir mažina kraujo spaudimą. Besijuokiančio žmogaus krūtinės ir pečių raumenys susitraukia, ir tai slopina įtampą, susidariusią tose kūno vietose. Ir svarbiausia – juokas mažina žmogaus pyktį – pagrindinę sąlygą širdies smūgiui gauti. Jau S.Freudas teigė, kad aplinkybes atitinkantis juokas gali sumažinti galimybes konfliktui kilti.

Bet kuriuo atveju juokas stiprina mūsų organizmo imuninę sistemą. Amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad juokas sumažina streso hormono – kortizolio kiekį ir padidina kovojančių su infekcijomis limfocitų kiekį kraujyje. Kiti tyrimai parodė, kad komedijų žiūrovų seilėse pagausėja imunoglobino – pagrindinės medžiagos, kovojančios su persišaldymo ir kosulio bakterijomis.

- Reklama -

Humoro jausmas turi ir svarbią psichologinę savybę – amerikiečių mokslininkų teigimu, sugebėjimas pasišaipyti iš savo problemų sukuria ir galios jausmą, kuris skatina pozityvią viltį. Tol kol mes dar sugebame juoktis ar kikenti, mažiau pasiduodame depresijai ar nevilčiai.

Juokas yra užkrečiamas. Negana to, kad kartais juokinga vien stebėti besijuokiantį žmogų, – 1962 metais Tanganikoje (dabar – Tanzanija) kilo lig šiol moksliškai nepaaiškinta juoko epidemija. Ji prasidėjo nuo to, kad dvi vienos klasės mokinės pradėjo juoktis, juoku užsikrėtė visa klasė, vėliau prie mokinių prisijungė jų mokytojai ir motinos, atėjusios pasiimti vaikų. Jie savo ruožtu užkrėtė juoku savo vyrus, kurie besijuokdami paskleidė juoko bacilą aplinkiniams kaimams. Šis masinis juoko priepuolis tęsėsi dvi savaites, ir buvo užvaldęs virš tūkstančio žmonių.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad moterys, skirtingai nuo vyrų, labai retai arba išvis neturi humoro jausmo. Juo labiau kad absoliuti dauguma pasaulio komediantų – vyrai. Amerikiečių psichologų teigimu, moteris juokina daug mažiau dalykų negu vyrus. Tačiau ar tame iš tikrųjų yra skirtumas? Apklaustųjų moterų teigimu, juoką jų vyrams ar partneriams dažniausiai sukelia banalūs įvykiai.

Juokas pradeda vystytis kaip primityvi reakcija – nuo kūdikio šypsenos. Manoma, kad pirmosios kūdikių šypsenos yra nevaldomų veido raumenų judesiai. Tačiau, nors pirmoji jūsų vaiko šypsena yra atsitiktinė, bet jausdamas nuolatinį tėvų džiaugsmą dėl šypsenos, vaikas išmoksta ją kartoti.

Kaip juokas veikia:

Smegenis – pagausėja raminančių ir nuskausminančių medžiagų – endorfinų – išskyrimas į organizmą.

Liemenį – spazminiai judesiai supurto šonkaulius ir apie juos esančias raumenų grupes (iš čia pasakymas kvatojosi už šonų susiėmę). Intensyviau dirbantys plaučiai išstumia didelius oro kiekius 90 kilometrų per valandą greičiu.

Kojas – raumenys atsipalaiduoja, kartais priversdami kelius sulinkti.

Akis – jos prašviesėja, regėjimas tampa aštresnis dėl akyse pagausėjusių ašarų – tai ašarų atsiradimo refleksas, kurį sąlygoja šypsena.

Veidą – raumenys susitraukia, šnervės išsiplečia.

Pėdas – kojų pirštų galiukai kruta, spartindami kraujo apytaką kojose.

 

 

Klaipėdos.info

 

Ankstesnis straipsnis
Kitas straipsnis

TOP naujienos

Po švenčių likę maisto likučiai: kada ir kaip juos saugiai panaudoti

Gausus vaišių stalas – neatsiejama Velykų šventės tradicija. Įveikti Velykų stalui paruoštą maistą per 1–2 dienas daug kam tampa tikru iššūkiu, todėl vis dažniau...

Dviračių sezono metu skaičiai ragina suklusti visus eismo dalyvius

Dviratis – patogi, ekonomiška ir ekologiška transporto priemonė, kuria patogu naudotis tiek mieste, tiek užmiestyje. Ši transporto priemonė vis labiau populiarėja, ji naudojama ir...

Mitybos ekspertai suskaičiavo, kiek iš tiesų kainuoja maitintis sveikai

Nors pastaruoju metu sveikos gyvensenos tema visuomenėje itin aktuali ir intensyviai plėtojama, sveikos mitybos sąvoka tebėra apipinta mitais. Pavyzdžiui, vyrauja įsitikinimas, neva siekis valgyti...

Derliaus pažiba – pomidoras. Ką įdomaus ir originalaus pagaminti?

Šiltnamio vaisiai – pomidorai – stebina ne tik savo skoniu, bet ir įmantriomis formomis bei rūšimis. Remiantis prekybos tinklo vieno Lietuvoje veikiančio prekybos centro...

Jaunimo choro balsai – kompaktiniame diske

Šv. Martinijono jaunimo choras, kiekvieną sekmadienį grojantis Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 12 val. vykstančiose Šv. mišiose, įrašė giesmę „Švenčiausioji Mergele“...
mama-sunus

Ar mokote vaikus saugaus elgesio?

Didžioji dalis tėvų, prieš išleisdami mažamečius į ugdymo įstaigą, papasakoja jiems apie saugų elgesį žaidžiant su bendraamžiais. Tokią tėvų elgseną auklėjant vaikus atskleidė mažamečius...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS