112 puslapių turiningo, informatyvaus ir gausiai iliustruoto žurnalo leidybą rėmė Kultūros rėmimo fondas. Žurnalą pradeda nauja rubrika, skirta Joniškio krašto sakraliniam paveldui. Joje yra spausdinamos dvi publikacijos: muziejininkas Darius Vičas skaitytojui pateikia išlikusias žinias ir vaizdus apie mūsų dienų nesulaukusią Jauneikių koplyčią – vieną iš nedaugelio tokio tipo sakralinio paveldo pavyzdžių Joniškio krašte. Straipsnis suteikia progą dar kartą prisiminti muziejininko pareigą ir misiją – jeigu ne 1939 metais muziejininko Adomo Vitausko surinktos ir užfiksuotos žinios, Jauneikių koplyčią būtų negrįžtamai pasiglemžusi užmarštis. Kita sakrali erdvė skaitytojui atsiskleis kartu su kraštiete Aurina Venislovaite sklaidant 1803–1808 metų Joniškio parapijos krikšto knygą – vieną seniausių tokio pobūdžio šaltinių Lietuvoje. Iš jo gali semtis vertingų žinių apie šio krašto vardyną, sekti geneologines linijas, daug naujo sužinoti apie svarbiausius žmogaus gyvenimo įvykius – krikštą, santuoką, mirtį.
Itin turtingas krašto istorijos skyrius. Jame pateikiama išsami kraštietės dr. Giedrės Lastauskienės publikacija apie Joniškio miesto vaistines. Kai kas iš šios istorijos seniesiems joniškiečiams gal bus ir asmeniškai pažįstama. Numeryje tęsiamas straipsnių ciklas apie Joniškio krašto dvarus. Kraštietis Aleksandras Šimoliūnas publikuoja naują pluoštą archyvinės medžiagos apie keletą Kriukų valsčiaus dvarų ir palivarkų. Žinios apie buvusius dvarus ir kilmingus jų savininkus, be abejonės, pasitarnaus visiems, ateityje prisiliesiantiems prie šios temos. Dr. Arūnas Bubnys „lopo“ juodąsias mūsų istorijos duobes – šįkart rašo apie Joniškio žydų bendruomenės sunaikinimą 1941 metais. Taip pat žurnale pradedama spausdinti iki šiol neskelbta šviesios atminties kraštiečio Simono Norbuto studija apie pokario partizaninį judėjimą Skaistgirio krašte.
Dar viena nauja žurnalo erdvė – prisiminimų rubrika. Šįkart ji skirta Noriūnų kaimo atminimui. Iš šio kaimo kilusios Regina Jonkutė-Beržinienė ir Leonida Danutė Tuminaitė-Martikonienė savo straipsniuose nostalgiškai prisimena gimtąjį sodžių ir jame gyvenusius žmones.
Vienas šviesiausių ir šilčiausių žurnalo skyrių yra skirtas krašto asmenybėms, kūrėjams ir jų kūrybai. Čia laukia susitikimas su poete Ona Mikalauskiene, kurią kalbino Aniceta Krajinienė. Garbaus kraštiečio dirigento, kompozitoriaus prof. Algimanto Lopo gyvenimą ir kūrybą prisimena buvęs jo studentas, dabar profesorius, vyrų choro „Varpas“ meno vadovas Jurijus Kalcas. Kraštietis režisierius Povilas Mataitis supažindina skaitytojus su tauriu žmogumi, mokytoju, pasipriešinimo kovų tyrinėtoju ir rašytoju Simonu Norbutu. Literatų klubo ,,Audruvė“ prezidentė Regina Briedytė pristato savo kūrybos perliukus – lyriškus sonetus.
Žurnale nelieka užmiršti ir jaunieji kūrėjai. Apie gyvenimo džiaugsmą ir nekintančią kasdienybę su trumpametražių filmų konkurso nugalėtoju Jonu Griciumi kalbėjosi Erika Šivickaitė. Jaunoji menotyrininkė Elina Brukle publikuoja rašinį apie pernai Jakiškių dvare vykusį Žiemgalos dailininkų plenerą, jau tapusį neatskiriama Joniškio kultūrinio gyvenimo tradicija.
„Žemygaloje“ tęsiama Dzintros Elgos Irbytės-Staniulienės išversta žymaus latvių autoriaus Roberto Sėlio istorinė apysaka „Lietuvos pašonėje“, aprašanti neramius XX a. pradžios įvykius Latvijos-Lietuvos pasienyje, Žagarėje ir Joniškyje. Tradiciškai žurnalą užbaigia Vijoletos Kuprevičienės sudaryta leidinių apie Joniškio kraštą ir joniškiečius bibliografija.
Naują „Žemygalą” galima įsigyti Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje (Žemaičių g. 14, II a.).
Žurnalo atsakingoji redaktorė: Vitalija MORKŪNIENĖ;
redakcinė kolegija: Rasa ALIŠAUSKIENĖ, Darius VIČAS, dr. Giedrė LASTAUSKIENĖ,
dr. Daina Kazimira GALVYDYTĖ, prof. Juozas GALKUS, Nelija STIRBLIENĖ,
Dzintra Elga IRBYTĖ-STANIULIENĖ, Vijoleta KUPREVIČIENĖ
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus informacija
Joniškio.info