Šeimos gydytoju dirbantis Valdas Maldaikis sako, kad nors pacientai vis labiau domisi savo sveikata ir ligų prevencija, tačiau jie turėtų nepamiršti auksinių pacientų taisyklių. Kelios tokių – dar labiau pasitikėti savo šeimos gydytojais, vizitą planuoti iš anksčiau ir ateiti jam pasirengus.
Siekiama, kad šeimos gydytojai spręstų apie 80 proc. pacientų sveikatos problemų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šie gydytojai ne tik tiria, gydo, bet ir pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, primena, kada reikia pasitikrinti dėl vėžio ir kitų ligų. Neaiškiais atvejais – siunčia pacientus specialisto konsultacijai ar į ligoninę. Tam, kad darbas šeimos kabinete vyktų sklandžiai – reikia ne vien šeimos gydytojo pastangų.
Svarbu žinoti, ko atėjai
Šeimos gydytojas V. Maldaikis sako, kad darbo sėkmė labai priklauso nuo komandinio darbo, funkcijų pasiskirstymo. Tad svarbu, kaip savo darbą atliks kartu su šeimos gydytoju dirbanti slaugytoja, kitas gydymo įstaigos personalas. „Darbas komandoje turi būti grindžiamas gera darbo strategija – tai yra neatskiriama sėkmingos veiklos sudedamoji dalis“, – teigia Panevėžyje dirbantis šeimos gydytojas.
Taigi, kad darbas vyktų sklandžiai, neturi strigti nė viena grandis. Net pacientas turi ruoštis vizitui. „Labai svarbu, kad pacientas, planuodamas vizitą pas gydytoją, būtų apmąstęs esamus sveikatos sutrikimus ir kokios pagalbos tikisi iš gydytojo“, – sako šeimos gydytojas V. Maldaikis.
Pasak jo, taip pacientai padėtų šeimos gydytojams, kurių krūviai dideli. „Konsultacijos metu reikia ne tik išsiaiškinti paciento apsilankymo priežastį bei atlikti kitas tiesiogines gydytojo profesines funkcijas, bet ir viską tiksliai dokumentuoti. Tad šeimos gydytojui dažniausiai nelieka laiko laukti paciento, geriausiu atveju – susipažįstama su jo ambulatorinės kortelės įrašais“, – pabrėžia šeimos gydytojas.
Gydytojui – darbas, pacientui – norai
Vaikų ir suaugusiųjų profilaktiniai tyrimai ir prevencija, skiepijimas, vaistų išrašymas tiek lėtinėmis ligomis sergantiesiems, tiek ūmiai susirgusiems – šeimos gydytojo kasdienybė.
Pacientams svarbu žinoti, kaip dažnai gali būti atliekami profilaktiniai tyrimai ir kokie jie priklauso pagal amžiaus grupes.
Pasak V. Maldaikio, konsultacijos metu išklausomi ne tik pacientų nusiskundimai, bet ir jų pamąstymai, prašymai.
„Išrašant vaistus pacientui svarbu paaiškinti apie išrašomų vaistų reikalingumą, kaip, kada ir kiek laiko juos vartoti, kokių rezultatų tikėtis. Be to, gydytojui svarbu išsiaiškinti, kokius dar medikamentus pacientas vartoja ir atkreipti dėmesį į jų suderinamumą. Pacientą būtina informuoti apie šalutinį išrašomų vaistų poveikį bei pasiteirauti jo, ar aktuali vaisto kaina juos įsigyjant, bei išaiškinti vaisto kokybės ir kainos santykį“, – pabrėžė šeimos gydytojas.
Dėl nepagrįstų pacientų reikalavimų, išrašyti vieną ar kitą vaistą, šeimos gydytojo V. Maldaikio nuomonė yra griežta: „Juk nepagrįstai išrašyti vaistai, ypač antibiotikai, raminamieji ar kiti, gali padaryti pacientui žalą. Neigiamą poveikį daliai pacientų daro medikamentų reklama – ji paskatina vartoti vaistus, nors jie visiškai jam nebūtini“.
Išsklaidė abejones
Prieš skiepijantis svarbu visada apsilankyti pas šeimos gydytoją. VLK primena, kad vaikai Lietuvoje skiepijami pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusieji – atsižvelgiant į tai, ar žmogus patenka į rizikos grupę, kokį darbą jis dirba, kokią traumą jis patyrė ir pan.
„Gydytojas su pacientu turi aptarti, kokie skiepai jam tikslingi pagal amžių, esamus susirgimus, galimą epideminę situaciją ir rizikos grupes. Vaikai skiepijimo metu turi būti sveiki“, – dėmesį atkreipia V. Maldaikis.
Netylant diskusijoms dėl profilaktinių skiepų naudos ir pavojaus, pasak pašnekovo, jo aptarnaujamoje apylinkėje skiepijamųjų skaičius nei mažėja, nei didėja.
„Įvairios diskusijos ir dezinformacija apie skiepus daliai pacientų sukelia abejonių skiepų tikslingumu, baiminamasi, kad jie gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Šios baimės nėra pagrįstos“, – teigia V. Maldaikis. Pasak jo, skiepytis svarbu visų pirma tam, kad žmogus būtų apsaugotas nuo gyvybei pavojingų užkrečiamų ligų – infekcijų ir jų plitimo. Būtent skiepų pagalba yra valdomi šių ligų protrūkiai. Paskiepijus galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas, skausmas, kartais pakyla temperatūra.
Rimantas Zagrebajev
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
