Artėjant vasarai, kaip ir kiekvienais metais miškininkai ir gaisrininkai gelbėtojai ruošiasi naujam miško gaisrų antplūdžiui. Nors kasmet dalijamasi rekomendacijomis, kaip saugiai elgtis gamtoje, vis dėlto didžioji dalis gaisrų kyla pavasarį – tyčia deginant žolę, o vasarą – prasidėjus uogavimo, grybavimo, poilsio gamtoje sezonui. Taip pat nemažėja gaisrų, kilusių dėl rūkymo.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiemet Lietuvos miškuose jau kilo 45 gaisrai, kurių metu išdegė bendras 66 hektarų miško plotas.
Rūkančiųjų mažėja, gaisrų – ne
Gaisrą miške dažniausiai sukelia rūkymo pasekmės ir laužų deginimas neleistinose vietose: „Rūkydami ir numesdami neužgesintą nuorūką į miško paklotę, žmonės net nesusimąsto, kad toks elgesys neabejotinai gali sukelti miško gaisrą“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas sako, kad numesta nuorūka gali įplieksti didžiulį gaisrą, ypač sausros metu.
„Pastaraisiais metais rūkančiųjų skaičius šalyje po truputį mažėja. Vis tik, nuo neužgesintų nuorūkų kiekvienais metais kyla apie 20-30 proc. miško gaisrų“, – sako specialistas. J. Targonsko teigimu, statistikos apie tai, kiek miškų gaisrų kyla dėl elektroninių cigarečių ar kaitinamo tabako įrenginių, nėra, tačiau, vykstant iškylauti, verta apsvarstyti ir alternatyvias tabako priemones: „Elektroninės cigaretės ir kitos panašios bedūmės rūkymo priemonės žalos gamtai požiūriu vienareikšmiškai saugesnės dėl įvardintų priežasčių – nėra atviros ugnies, pelenų, nuorūkų ir kitų gaisro atžvilgiu pavojingų veiksnių”, – sako jis.
Kas dar sukelia gaisrą
Taip pat ilsėdamiesi gamtoje žmonės dažnai mėgsta kurti laužavietes ten, kur apsistoja, o užkūrus laužą tam nepritaikytoje vietoje, ugnis gali greitai plisti per sausą miško paklotę. Laužavietės turi būti kūrenamos tik tam specialiai įrengtose vietose, kurių saugumą nustato miškų darbuotojai. „Dar vienos pasitaikančių gaisro priežasčių gali būti automobilių išmetimo sistemos, kuomet automobiliai statomi ant aukštos žolės“, – sako J. Targonskas.
Kaip teigia Valstybinių miškų urėdijos atstovas D. Adžgauskas, viena dažniausiai pasitaikančių gaisrų priežasčių pavasarį – sausos pernykštės žolės deginimas. „Ugnis iš degančių pievų netrunka persimesti į miškus. Apmaudu, kad žmonės nepaiso įspėjimų apie pavojų ir nesirūpina gyvąją gamta“, – sako jis bei atkreipia dėmesį, jog gaisrą gali sukelti ir šiukšlės. „Šiukšlinimas miškuose – taip pat aktuali problema. Juk ir stiklo šukė karštą ir sausą dieną gali įžiebti ugnį. Šiukšlių krūvose palikti aerozoliniai flakonai yra degūs ir sprogūs. Taip pat, gaisrus sukelia jau minėtos nuorūkos, žinomi ir tyčinio padegimo atvejai“, – aiškina specialistas.
Vieną didžiausių miško gaisrų šiais metais gesino Telšių regiono jungtinės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinių miškų urėdijos ugniagesių pajėgos balandžio 3 d., kai Ubiškių girininkijos teritorijoje, spėjama dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, užsiliepsnojo daugiau kaip 20 hektarų privataus miško – neseniai įveistų drebulės želdinių.
Sąmoningumas auga
Kasmet kylančių miško gaisrų skaičius skiriasi ir labiausiai tai priklauso nuo vyraujančių meteorologinių sąlygų, tai yra, lietaus, sausros, vėjo stiprumo ir pan. „Dėl klimato kaitos ir Lietuvą vis dažniau užplūstančių karščių ir ilgesnių sausros periodų, sąlygos miško gaisrams darosi vis palankesnės. Kitas faktorius – žmonių sąmoningumas, šiuo atveju verta pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas ir pastabumas, atsakomybė už mus supančią aplinką po truputį didėja“, – sako D. Adžgauskas.
Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje kyla 100-500 miško gaisrų, o 2006-ieji buvo rekordiniai, kuomet kilo virš 1500 miško gaisrų. „Atšilus orams ir vykstant iškylauti būtina laikytis gaisrinės saugos taisyklių, taip pat gamtosaugininkų bei miškininkų nustatytų apribojimų ir rekomendacijų: nedeginti laužų miške, nenaudoti atviros ugnies, nepalikti be priežiūros kepsninių, neleisti vaikams žaisti su ugnimi, nemėtyti nuorūkų ir pan. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs“, – teigia J. Targonskas.
Gaisrininkai gelbėtojai ragina visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Lina Liepytė
VĮ Valstybinių miškų urėdija
Komunikacijos specialistė
