Nebestebina alergologų net ir viduržiemį diagnozuojama šienligė – alergija, sukelta žiedadulkių. Ir ne tik todėl, kad ore sklando iš šiltesnių kaimyninių kraštų su vėjo gūsiais atkeliaujantys alergenai – medžių žiedadulkės. Ir mūsų gamtos išdaigos nesiliauja stebinti – prieš sausio šalčius jau buvo pražydę beržų žirginėliai ir alergologų pagalbos prireikė šienligės varginamiems žmonėms. Čiaudulys, ašarojančios akys, peršinti gerklė – dažną klaidinantys požymiai žiemą. Žmogus galvoja, jog peršalo. Bet kai peršalimo požymiai kartojasi tuo pačiu metų laiku, alergologės ragina pagalvoti apie galimą susirgimą alergine liga, kurią sparčiai platina ne tik žiedadulkės, bet ir didėjanti aplinkos tarša, nesaikingas gydymasis vaistais, neracionali mityba, būtyje naudojama chemija.
Nesiliaujanti sloga – klaidina
Kai žiemą užklumpa sloga su visais ją lydinčiais varginančiais simptomais, dažniausiai galvojama apie peršalimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos alergologės Jūratė Greičiuvienė ir Dina Striūpaitienė pastebi, jog vis daugėja įsisenėjusių ligos atvejų ir ragina žmones nedelsti – kreiptis į šeimos gydytoją vos pasireiškus ligai. Vaikų ir suaugusiųjų alergologės teigia, jog tuomet ir pasveikti lengviau, ir kainuoja mažiau
Didysis medžių žydėjimas – ne už kalnų. Anot alergologės Jūratės Greičiuvienės, ypač alergiškus žmones įaudrina beržų žydėjimas. Tie, kuriems jau diagnozuota alergija beržų ąžuolų, alksnių žiedadulkėms neretai sulaukia ligos paūmėjimo, vos nutirpus sniegui. Gamta keičiasi ir sezoniškumas nebėra toks ryškus, tad alergologių nestebina, kai alergijos užklumpa pavasariui dar neatėjus. Tad ir alergiškiems žmonėms sunkiau suprasti, kada jau prasideda beržų žirginėlių žiedadulkių audros. Alergizuojančių žiedadulkių poveikio, pasak gydytojos, galima išvengti. Reikia medžių žydėjimo metu mažiau būti lauke, saugotis, kad žiedadulkės mažiau patektų į patalpas. Tam kambariai vėdinami vėlesniu paros metu arba langai dengiami drėgna užuolaida. Grįžę iš lauko alergiški žiedadulkėms žmonės plauna rankas ar maudosi ir pašalina parsineštus alergenus, sukeliančius ne tik slogą, nosies užgulimą, čiaudulį, akių ašarojimą, bet ir sausą kosulį, dusulį, oro stygių.
Medžių nužydėjimu problemos nesibaigia: netrunka pražysti žolynai: kietis, smilgos, žiemkenčiai – rugiai, kviečiai, gysločiai ir šienligė vėl virkdo jautriuosius.
Alergenai slypi ir namuose
Alergenais vadinamos organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas. Pasak gydytojos Jūratės Greičiuvienės, tai yra antigenai, prieš kuriuos žmogaus organizme gaminasi antikūnai. Alergenai yra labai įvairūs: maisto produktai, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, įvairūs buityje ir pramonėje naudojami chemikalai, galintys sukelti alergines reakcijas.
Manoma, kad jau nėštumo metu alergiją sukeliantys veiksniai gali patekti per placentą į vaisių. Pavojingiausi – pirmieji trys nėštumo mėnesiai bei penktasis-septintasis nėštumo mėnesiai, kai vaisiaus reaktyvumas alergenams yra itin didelis. Pasak gydytojos, jau ką tik gimęs kūdikis gali turi didelę riziką susirgti alerginėmis ligomis.
Nelengva bus auginti tokį vaiką, jei jis alergiškas buityje esantiems alergenams, kurių išvengti sunku. Dažnai vaikai alergiški dulkių erkutei, naminių gyvūnų epiteliui – viršutiniam odos sluoksniui. Buities alergenų išprovokuota alergija vargina vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų: vieni dirba su chemikalais, o kiti nesaugiai elgiasi buityje, naudodami chemijos priemones, ir išprovokuoja alergines reakcijas. 25-erius metus alergologės darbą dirbanti gydytoja Jūratė Greičiuvienė pastebi, jos cheminių priemonių plitimas buityje labai padidino alergiškų žmonių gretas. Ypač, kai švaros priemonių naudojama nesaikingai. Gydytoja prisiminė atveją, kai moteriai niekaip nepavyko nustatyti alergijos sukėlėjo, kol ji prasitarė, jog tais pačiais milteliais ir maudosi, ir plauna indus. „Jei chemijos priemonės naudojamos pagal instrukciją – retai pakenkiama sveikatai“, – pastebi gydytoja.
Alergija nusitaiko į skirtingus organus-taikinius. Tai gali būti oda – alergija pasireiškia niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu, bėrimu, pūkšlėmis. Gali būti sudirginta kvėpavimo sistema – alergija pasireiškia sloga, bronchų astmos simptomais, apsunkintu kvėpavimu. Dėl alergijos sutrinka ir virškinimo sistema – žmogus viduriuoja, vemia, jam raižo pilvą. Akys dėl alergijos parausta, niežti, ašaroja. Alergijai prasiskverbus į širdies ir kraujagyslių sistemą, gali išsivystyti stipriausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, kurio metu žmogus gali netgi mirti.
Alergologės ragina nedelsti, kai kurie nors iš minėtų simptomų vargina vaikus ar kitus artimuosius.
„Kreipkitės į alergologą, kuris, atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys alergijos priežastį ir skirs tinkamą gydymą“, – ragina patyrusi alergologė J. Greičiuvienė ir patikina, jog alergiją reikėtų pradėti gydyti kuo anksčiau.
Alergiją maistui išduoda oda
Pastebimai daugėja žmonių, varginamų maisto alergijos. Neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, antioksidantų, provokuojančių alergijas. Pasak alergologės Dinos Striūpaitienės, dažniausiai maisto alergija pasireiškia veido odoje, kuri parausta. Gali alergija išplisti ir į kitas kūno vietas, imti odą niežtėti.
Alergines reakcijas gali sukelti įvairūs maisto produktai. Vienus alergizuoja lazdyno riešutai, kitus – žemės, graikiniai riešutai ar migdolai. Alergijas sukelia ir pienas, bulvės, salierai, kiaušinio baltymas ir trynys, morkos, pomidorai, menkė, krevetės ir daugelis kitų maisto produktų.
Medikų pagalbos prireikia ir pacientams, kuriems maisto alergija pasireiškia ūmine dilgėline. Tai – staiga atsirandantis ir greitai išnykstantis (1-24 val. trunkantis) niežtintis bėrimas plintančiomis pūkšlėmis. Kitiems medikės stebi gilesnių odos sluoksnių bei poodžio pabrinkimų. Dažniausiai patinsta vokai, lūpos, ausys, plaštakos, pėdos.
Dažniau į alergologus kreipiasi pacientų ir dėl atopinio dermatito – lėtinės uždegiminės odos ligos, pasireiškiančios stipriu niežėjimu ir simetriškai išsidėsčiusiais bėrimo židiniais. Dažniausi atopinio dermatito sukėlėjai – maisto alergenai.
Į alergologų kabinetą patenka ir pacientų, varginamų virškinimo trakto sutrikimų. Kai žmogų pykina, vargina vėmimas ar viduriavimas, skauda pilvą, neretai jis nuskuba į infektologo kabinetą. Bet paaiškėja, jog ligos sukėlėjai – ne infekcijos, bet alergenai. Nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti praėjus kelioms minutėms ar dviems valandoms nuo sąlyčio su maisto alergenu.
Alergizuojantis maisto produktas gali išprovokuoti ir burnos alergijos sindromą. Pasak alergologės J. Greičiuvienė, klinikiniai simptomai atsiranda gana greitai, dažniausiai dar valgant ir trunka 5-30 minučių. Ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia paaugliams ir suaugusiems.
2-3 savaičių kūdikiams maisto alergijos simptomu gali būti smulkių kraujgyslių išmatose. Vėliau maisto alergija kūdikiams pasireiškia odos bėrimu. Nuo dviejų metukų vaikai pradedami gydyti dėl alergijos.
Alergologės pastebi, jog dažnas alergijos varginamas žmogus delsia kreitis į gydytojus, laukia kol požymiai praeis, o liga tik gilėja. Todėl parariama kuo skubiau kreiptis į alergologą, vos pajutus pirmuosius ligos simptomus. Gydytojos alergologės, atlikę alergologinį tyrimą, gali nustatyti alergijos priežastį ir pradėti gydymą. Sergančiajam specifinėmis dozėmis leidžiamas alergenas ir organizmas palaipsniui pratinamas, kol į alergeną nebereaguoja.
Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
Zitos KATKIENĖS nuotr.
