Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Floristikos istorija ir stiliai


floristikaFloristika yra dekoratyvinio meno rūšis
, kurianti puokštes, koliažus ir įvairias kompozicijas iš gėlių, žiedų, lapelių ir šapelių – gamtos gėrybės ir jos turtai paverčiami išskirtinai jaukia namų puošmena. Florisitikos specialistai ne tik kuria dirbtinių bei natūralių gėlių puokštes, bet ir puošia vitrinas, stalus, pataria, kaip ir kada reikia persodinti augalus. Daugiau informacijos apie floristikos teikiamas paslaugas rasite čia: http://www.1588.lt/veikla/geles-floristika-dekoratyviniai-augalai

Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad gėlių komponavimas žinomas nuo seniausių laikų. Tai įrodo ir architektūriniai paminklai bei dailės kūriniai. Ilgą laiką gėlėmis buvo puošiamos šventyklos ir skulptūros, be to, tam tikrų gėlių ir žiedlapių puokštės turėjo religinę reikšmę. Garsieji Babilono sodai – vienas iš septynių pasaulio stebuklų – įrodo, kad dekoravimas gėlėmis ir floristika siekia pačius seniausius žmonijos istorijos laikus.

Dekoravimas gyvais ir džiovintais augalais menu pradėtas vadinti tik XVIII–XIX amžiaus sandūroje. Šiandien floristika yra daugialypė ir nepakartojama meno rūšis, atspindinti skirtingų tautų tradicijas. Be to, skirtingos tautos skirtingai vertina gėles – pietuose gyvenantys žmonės yra nuolatos apsupti gėlių, todėl vertina tik sudėtingas ir išskirtines kompozicijas, o šiaurinėje pasaulio dalyje gyvenantys žmonės džiaugiasi net ir vienu gėlės žiedu.

Bėgant metams susiformavo keli gėlių komponavimo stiliai, kurių vienas žinomiausių yra ikebana – japoniškas gėlių išdėstymo menas vazose. Paprastai šioje kompozicijoje vyrauja trys pagrindiniai elementai: dangus, žemė ir žmogus, kurie yra išreiškiami žiedais, žolelėmis, lapeliais ar šakomis. Tokios kompozicijos žavi savo paprastumu, skaidrumu ir elegancija. Dažniausiai kompozicijos kuriamos remiantis asimetrijos, dinamiškumo, proporcijos ir harmonijos principais, tačiau vis dažniau gręžiamasi ir į lyriškumą – puokštės kuriamos atsižvelgiant į vyraujančią nuotaiką – bei novatoriškumą, raginanti kompozicijoje naudoti naujus elementus.
Vienas garsiausių gėlių komponavimo stilių yra angliškas sodas. Tai angliško dizaino stilius, sujungiantis prancūziškas ir olandiškas tradicijas. Paprastai dekoruojamos neaukštos vazos, kurių ašis nukreipta 360 laipsnių kampu. Jungtinėse Amerikos Valstijose itin populiarus aukštasis dekoravimo stilius – čia ypatingai vertinami tropikiniai augalai.

Gėlės gali būti komponuojamos pačiais įvairiausiais būdais, tačiau dažniausiai pasirenkamas dekoratyvinis, linijinis arba vegetatyvinis stilius. Dekoratyvinis stilius išsiskiria augalų gausa. Paprastai tokios kompozicijos yra simetriškos, pasižymi aiškiais kontūrais. Linijinis stilius siekia pabrėžti gėlės ar žiedo išskirtinumą. Floristika, besiremdama linijinio stiliaus principais, renkasi išskirtinių formų augalus ir juos išskiria žaisdama su erdve. Itin dažnai pagrindinis akcentas tenka medžio šakoms ar vijokliams. Vegetatyvinis stilius aukština hierarchijos principą, todėl gėlių kompozicija siekia atkartoti natūralios gamtos darną – augalai atrodo natūraliai, paprastai ir jaukiai.

Lietuvoje, nuolatos besikeičiant metų laikams, floristika gręžiasi į sezoniškumą, todėl pavasarinės gėlių kompozicijos išsiskiria gaivumu, o puokštes dažniausiai puošia sprogstančių medžių šakelės, tulpės ir narcizai. Vasarą gėlių kompozicijos yra itin spalvingos, todėl net ir indai būna išmarginti spalvingais raštais ir žaismingomis linijomis. Rudenio kompozicijos pasižymi svyrančiomis formomis, dominuoja ruda, oranžinė ir geltona spalvos. Rudeninės puokštės puošiamos velvetu bei aksomu. Žiema išskiria linijų aštrumu, baltos, žalios, mėlynos ir sidabrinės spalvų kontrastu. Kompozicijoms skirti indai paprastai yra blizgantys, metalinės arba sidabrinės spalvos.

(Visited 549 times, 1 visits today)